apvesti

apvèsti, àpveda (apìveda), àpvedė 1. tr., intr. D.Pošk, Sut, S.Dauk, K, LL116, Š, Rtr, vedant apeiti aplink: Apvedu ką SD205. Apvesti šokėją vyras turi taip, kad ši išsilaikytų atitinkama poza . | refl. tr. N: Tas žmogus mane ir aplink savo daržą apsivedė J.Jabl. Apsukù tą kalną apėjo keliais ir tuos vaikelius apsìvedė Mšk. 2. tr. pririšus vedant apeiti aplink: Norėdami piemenys sulaukti greičiau žiemos, tai apiveda ožką aplink beržą tris kartus LTR(Ob). | refl. tr.: Nepagali, tik aplink tvartą karvę apsìveda Klt. 3. tr., intr. daug kur nuvesti, apvedžioti: Aš ją visur mieste apvesiù, o ana žioplys Klt. Kolei àpveda visur, tai pavargsti Šlčn. Tai ji mane visus daktarus àpvedė Dg. | Vyrus apvẽdusi (parodžiusi nuostolius), pradėjau bylą Šts. 4. tr., intr. apibrėžti aplinkui liniją, apskriesti: Akys àpvestos tamsiais antakiais NdŽ. Jei akių paboja [vaikas], reikia su druska atgalia ranka tris kartus apvèst (brt.) Mrc. Reikia apvèst dedervinė avinių žirklių žiedu, toliau neina ar ir pragaišta (brt.) Vlk. O jei norėsi kur nusinešt juos (obelį ir šulinį), tai apvesk ratą apie obelę ir šulnį, ir atsiras vėl žiedas ir aukso obuolys LMD(Rz). | refl. tr., intr. Vj: Bernas atsisėdo ažustalėj, àpsvedė švęsta kreida ir laukia, kada ateis prisdavėliai (ps.) Prng.kuo aštriu apibrėžti aplink, aprėžti: Iš alksnėlio suki dūdeles, àpvedi peiliu ir nusuki Vlk. Kap aukštyniekas guli, peiliu apìvedam aplinkui ir papilvę nuimam Ad. 5. tr., intr. NdŽ, , Zt apjuosti, padaryti ką aplinkui, apkraštuoti: Apvedu mūrą N. Àpvedė dratais vaikai bulbų lauką Dg. Sklepai tokie besantys su drotimis apvesti tebibuvo Krt. Aplinkui tą [girnų] ekmenį àpvestas stiprus lankas PnmŽ. O kada padarė pečių, apvedė vielėmis, apkalė geležėmis ir liepė užkurti DS138(Šmk). [Piliakalnis] buvo apìvestas par dvi eiles akmenais Alz. Tokių molio juostomis apvestų židinių kituose mūsų tyrinėtuose piliakalniuose nebuvo aptikta . Aplink bažnyčią apvestà yra siena šventorio akmeninė, graži BM110(Ssk). Neprieteliai apves tave (Jeruzalę) pylimu, apguls tave, suspaus tave iš visur SkvLuk19,43. Dvaras apvestas aukštu mūru BsMtII55(Nm). Apvedamasis kanalas ŽŪŽ91. Apvedė aplink trobelę didelį ratą siūlu ir patį kamuolį įsinešė į trobelę LTR(Šmk). Piemenų apavas – tik vyžiukai iš karnų apivarom apvestì, autais apvynioti Tvr. Karpas àpveda siūlu ir užmezga mazgelį Grl. Karunkytėm apìvesta suknelė Klt. | prk.: Šventa Dvasia ateis ant tavęs ir macis aukščiausiojo apdengs (viršuje apves, apsems) tave BBLuk1,35. O, gerai padaryta – kap vainiku àpvesta LKKXIII126(Grv). 6. tr., intr. NdŽ apžvelgti, aprėpti: Stapukas àpvedė akim i pamatė grytelę (ps.) Grnk. Anas sustojo ir akimis apvedė žmones A.Vaičiul. Jis apvedė geraširdišku žvilgsniu susigūžusius vaikus J.Avyž. 7. tr. apvesdinti: Tėvas jį àpvedė (ps.) Žž. ×8. (sl.) refl. tr., intr. K, BzF197, J, Š, NdŽ, , Smal, Dgp imti žmoną, vesti: Nu ką – vienas negyvensi, tai apsìvedžiau LKT231(Prn). Ir ans įsižiūrėjos mergaitę ir apsìvedės Vgr. Tai žmoną apsìvedžiau iš didelės ūkės Snt. Apsìvedei – nebijok vaikų Erž. Ir šito žydo yra sūnus – apsìvedė su ruse – ir duktė ar ne su lenku Akn. Mes esam kalvinyčią pabudavoję ir ieškom gero apsivedusio kalvio LC1883,35. Apsivedęs Jurgelis pačią nedžiugėlę NS103(Ppl). ^ Kaip apsivesi, paleis velnią iš kasų LTV148(Srd). ×9. refl. tr., intr. Krg išeiti už vyro, ištekėti: Mama kai apsìvedė tėvą, tai abudu nusipirko numuką Rsn. Tai paskui aš šišonais apsìvedžiau Pgg. Kai apsivesi, neseksis tau, mergyt, dainas dainuot KlvD198. Bet jei tu moteriškę vedi, tai tu nesusigriešiji, o jei merga apsiveda, tai ji nesusigriešija Bb11 PvK7,28. ×10. (sl.) refl. susituokti: Paskui jau ir apsìvedėva, atėjau gyvęt čia LKT194(Grš). Ka apsìvedėm, gyvenau pas vyro tėvus . ^ Apsivedė kaip velnias su meška PPr308. 10. refl. tr., intr. Š, , Plik, Vvr, Štk turėti, atsivesti jauniklių: Karvė jau apsìvedė J. Karvę turim tik apsivẽdusią Ktk. Kaip apsìves, liuobam pririšam dideliai trumpai, kad ana neprigautum tų nūvokų savo End. Apsìves naktį ta avis, o jai būs šaltà dideliai, įsineši į trobą tokius mažilelius ėraičius End. Kiaulė besanti apsivẽdusi Krtn.
◊ apie ker̃tę (apie stū̃rį Svn) apvèsti apgauti: Manęs tai niekas neapvès apie ker̃tę . Jis buvo ne iš tų žmonių, kurie lengvai apvedami aplink kertę: pažvelgs, ir mato tave kiaurai J.Balt.
\ vesti; antvesti; apvesti; paapsivesti; atvesti; davesti; įvesti; išvesti; paišvesti; nuvesti; panuvesti; papanusivesti; pavesti; padvesti; parvesti; paparsivesti; pervesti; pravesti; privesti; paprivesti; razvesti; suvesti; užvesti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • apvesti — apvèsti vksm. Àpvedė mùs apliñk vi̇̀są sodýbą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apvestinė — apvestìnė sf. (2) ratas aplink paklotus linus iš tų pačių linų: Padirbk apvestìnę apie linus Km …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvedžioti — Š, NdŽ, KŽ 1. iter. apvesti 1: Atvažiuotai, apvedžiotau apie ežerą Onš. 2. iter. apvesti 3: Apvedžiojo mane visą miestą Lp. Aš tave apvedžiosiu po savo laukus Upt. Tėvelis apvedžiojo visur Vrn. 3. iter. apvesti 4: Davė mosties [nuo rožės],… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvedimas — apvedìmas sm. (2) 1. SD205, D.Pošk, Sut, N, KŽ → apvesti 1: Šokėjams nuleidus rankas, jų padėtis yra pasikeitusi: pradedant šį judesį, viršuje buvo dešinė ranka, o po apvedimo – kairė rš. 2. ppr. pl. R, R160, MŽ211, N, KŽ apvadas, apsiuvas. ║ P… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užvesti — užvèsti, ùžveda, ùžvedė K, Rtr; Q47, Sut 1. tr. R, MŽ, NdŽ, DŽ1 padėti užlipti ant viršaus: An antro aukšto ùžvedė LKT321(Dbk). Par skadus ùžvedė in trečią aukštą, o nulipt nebegaliu Lel. Anuo metu ėmė Jėzus Petrą ir Jokūbą, ir Joną, brolį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antvesti — antvèsti (ančvèsti; Žlv), añtveda, añtvedė (ž.) I, Dr; S.Dauk žr. užvesti 6: Añtvedė policiją ir atrado vogtus daiktus Šts. Tujau pat vokyčius antvès, ar pašarą atims arba meisą atims Yl. Čia jau ančvestà, kaimyneliai įdevė Rdn. vesti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdirbti — apdìrbti tr. 1. R padaryti, atlikti darbus, susidoroti su kokiu darbu: Ji viską viena apdìrba Rdm. Didumą darbų apdirbau J. Vai ir ateina mano mergelė, apdirbus visus darbelius BsO156. | Visą lėkštę apdìrbo (suvalgė) per minutę Jnš. | refl.:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdrungti — apdruñgti intr. 1. pasidaryti truputį drungnam: Įstatyk pieną židinėn, tegul apdruñgsta! Slm. Iškaisk tą puodą, vanduo jau apdruñgo Pc. Įnešk patalus į trobą, kad apdruñgtų: po šaltų negerai gulėti Užv. Vanduo būs apdruñgęs, neskanus Sg. Dėl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apeilauti — tr. apvesti, aptverti eilėmis: Stovėjo altorius ant 12 laiptų užkeltas, kurio kiekviena laipta buvo stulpeliais apeilauta S.Dauk. eilauti; apeilauti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apibrėžti — tr. 1. apskrieti, apvesti aplinkui (liniją): Daugiakampis apibrėžtas apie apskritimą rš. Apibrėžk ratą aplinkuo Grg. | refl. tr., intr.: Apsibrėžk ir išpjauk variniuo (katilui) dangtį Grg. | Akys jam įdubo ir juodai apsibrėžė, veidas apvyto Vaižg …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.